Singular | Plural | |
---|---|---|
Nominativ | dignum, digna, dignus, dignum(que), dignus(que), digna(que) | digni, digna, dignae, digna(que), dignitalis, dignitat, dignitis, dignitus |
Genitiv | dignae, digni, digni, dignitalis, dignitalis, dignitat, dignitat, dignitis, dignitis, dignitus, dignitus | dignorum, dignorum |
Dativ | digno, digno, dignae | dignis, dignis(que) |
Akkusativ | dignum, dignum, dignam, dignam(que), dignum(que), dignum(que) | dignos, digna, dignas, dignos(que), digna(que), nondignos |
Ablativ | digna, digno, digno, digna(que) | dignis, dignis(que) |
Vokativ | dignum, digna, digne, dignum(que), digna(que) | digna, digni, dignae, digna(que), dignitalis, dignitat, dignitis, dignitus |
Singular | Plural | |
---|---|---|
Nominativ | dignior, dignius | digniores, digniora |
Genitiv | — | — |
Dativ | — | dignioribus |
Akkusativ | digniorem, dignius | digniores, digniora |
Ablativ | — | dignioribus |
Vokativ | dignior, dignius | digniores, digniora |
Singular | Plural | |
---|---|---|
Nominativ | dignissimum, dignissima, dignissimus | dignissimi, dignissima |
Genitiv | dignissimi, dignissimi | — |
Dativ | dignissimo, dignissimo | dignissimis |
Akkusativ | dignissimum, dignissimam, dignissimum | dignissimos, dignissimas, dignissima |
Ablativ | dignissima, dignissimo, dignissimo | dignissimis |
Vokativ | dignissime, dignissimum, dignissima | dignissima, dignissimi |
31 (102) Formen für „dignus“